- spregtis
- sprẽgtis sm. (2) VoL329(Jnš), Grz sprigtas: Lįsk lįsk, pamatysi, kaip gausi nuo tėvo su spregčiù į kaktą Sk. Tuoj vienam su spregčiu į kaktą, antram, trečiam – ir visiems parsprogusios kaktos Sln. Algos tai tik jis man juokus pasakė: jis man išeidamas vieną spregtį į kaktą duosiąs, ir gana LMD(Žg).
Dictionary of the Lithuanian Language.